Aha, aciu, kad paraginat. Uzmigau. Stengsiuosi greiciau sutvarkyt.
Po kupranugariu nutariau vaziuot prie kazkokiu dar nerastu lobiu, bet susipazinau su naujais draugais. Tas su teliku - Machmudas, o dviratininkas - Mr. Cruz (cia turbut jo slapyvardis). Ilgokai snekejomis ivairiom temom.

Mr. Cruz puikiai vaziuoja dviraciu. Siandien nebuvau uzsidejes purvasargiu, tai visas dviratis buvo molinas, bijojau, kad Kruzas neissimurzintu savo sniego baltumo drabuziu.

Vaziavau atsitiktine kryptim, vel isiremiau i zieda. Baisiai nemegstu ziedu. Bet sitas bovo reguliuojamas, gretimai stovejo Kataro keliuku automobiliai ir gal astuoni reguliuotojai tvarke eisma. Nebespejau reguliuotoju nupaveiksluot, atejo eile vaziuot.

Tolumoj pamaciau kazkokias antenas. Cia mano silpnybe. AlJazeera, pamaniau. Nelabai apsirikau, AlJazeer'os bustine maziau nei pora kilometru nuo tu antenu.

Cia Islama propaguojanciu radijo stociu vidurinemis ir trumposiomis bangomis turtas. Kataras labai svetingas joms. Kaip veliau aiskino
cincol'is, beveik visos mecetes turi savo radijo stotis. Privaziavau arciau.

Sargo budele buvo tuscia.

Privaziavau dar arciau. Noreciau savo dviraciui tokios 20 elementu log periodic kryptines anteneles:

GSM operatoriai idomiai sprendzia savo antenu reikalus. Jos - mobilios. Gan gudriai sumislyta. Cincolis sake, kad visas Kataras dengiamas GSM. Dykumose tai svarbu. Ypac vasara.

Pernelyg uzsiziopsojau, spjoviau i likusius lobius ir nutariau vaziuot link namu. Erzino remontuojami keliai. Desinej pusej borteliai - ner kur dingt, o is kaires sunkiasvoriai zuja. A little bit of fun:

Truputeli stresuodamas pagaliau pasiekiu didziule sankryza. Cia kadaise buvo
Billboard Lights lobelis, bet dabar disablintas. Nelabai supratau apie ka, nes lobio aprasyme neaptinku minimos nuorodos, kazkur kitur skaiciau, kad lygtai pernai benzovezis plojosi i reklamini skyda ir uzsidege, kilo baisus gaisras. Dabar ten stato naujas reklamas.

Sita gatve turetu graziai atrodyt tamsoj. Tik nezinau, ar smagu vaziuot, kai i akis plieskia. Kita karta reiks patikrint. Tvyroja priessventine nuotaika. Visur pilna veliavu.

Naikintuvai raizo dangu.

Arteju link namu, saulute zemyn. Dar nutariu paieskot
Museum Gardens Walk. Taikiausi i FTF, tai sugaisau ilgokai. Pakilojau akmenukus, bet nieko nepesiau:

Pries griztant i viesbuti nusprendziau paimt multika
Museum of Islamic Art. Malonus tvarkingas lobiukas. Vienam etape reikejo suskaiciuoti idomius medelius. Spygliai kaip ryklio dantys:

Pasisukioju dar siek tiek parke, graziai leidziasi saule:

Laikas ruostis namo. Dvirati palikau viesbuty, pats nupedinau turgelin isleist likusius pinigus lauktuvems ir nusipirkt tinkamesnes valiutos. Prisipirkau kazko kvepiancio, ilgiausiai ieskojau taureles su Kataro vaizdeliu. Kadangi katarieciai nera taureles megejai, sugaisau dvi valandas, bet pavyko rasti tokia arbatine taure, kuri puikiausiai tiko i mano kolekcija. Rijalu keitimo i eurus procedura truko apie 10 minuciu. Keiciau apie 60 euru, taciau reikejo pateikt pasa, viza, suvedinejo mano duomenis i kompa, galu gale pakeite. Dar pabraidziojau po turgu. Radau graziu saldainuku, primenanciu akmenukus. Paemiau viena maisiuka. Po to dar pora maisiuku. Grizes i viesbuti padariau isvada, kad ten ne saldainiai, o tiesiog dazyti akmenukai, prakeikiau save, kad ir taip svoris ant ribos, o as dar akmenu namo vezuosi.

O, pasirodo idegiau ranka ir nosi:

Gerai, nes havajietiskas idegis jau buvo praejes. Viesbutis maloniai sutiko padaryt
late checkout, taciau visvien turejau issikraustyt iki vidurnakcio. Turejau laiko issivalyt dvirati. Siandien jis nemazai molio ragavo:

Susirinkau daiktus ir isvaziavau oro uostan. Norejau paimt
DIA, bet nepasiekiau. Maciau konteineriuka, meginau stiebtis, sokinet, taciau pritruko ranku ilgio. Per sprindi nuo lobiuko snaude pauksciuku porele, nenorejau ju zadint, tai lobiuka palikau kitam kartui.

Sedu lektuvan nieko nepeses, Stambule tik pora valandu tarp lektuvu, viens-du, ir as jau Frankfurte. Namo rytoj is Frankfurto Hano oro uosto. Nutariau pernakvoti Liuksemburge. Iki Hano nuo ten - apie pora valandu autobusu (vos vos ilgiau nei nuo Frankfurto). Dar Katare buvau uzsisakes viesbutuka. Kol "apdirbu" TB hoteli, sen be ten, uzkremtu, jau ir temt pradeda. Truputeli nepatogu tampyt dvirati - skrendant i Frankfurta sulauze lagamino rankena. Dabar ji nebesusistumia ir laikosi vos ant vieno varzciuko. Ikomponuoju lagamina greta kitu autobuso bagazinej. Kasos aparatas autobuse sugenda, vairuotojas pyksta ir keikiasi, as kantriai laukiu ant laiptuku. Negi nepriims, pamanau. Sakau - man bilieto nereikia, vairuotojas iskart nusiramina ir sako, kad jeigu aparatas prades veikt, tai jis man bilieta butinai atnes. Liuksemburge atsirandu apie 6-ta vakaro, skubu i stoties turizmo centra, pasiklaust, kaip man nukakt iki viesbucio, mat nesusiprotejau Katare isivest koordinates i GPS'a. Centras svieziai uzdarytas:

Ant duru kabo miesto zemelapis, ieskau reikiamos gatves. Gatveliu begales, bet laiko turiu. Kol as ziopsau, is turizmo islenda paskutiniai darbuotojai ir rakina duris. Apsidziaugiu, paklausiu ar galetu parodyti zemelapyje mano ieskoma gatve. Vienas ju atsauna, kad zemelapyje ta gatve yra pavaizduota, jei ieskosiu, tai ir rasiu. Net prisedu. Gal as pernelyg bomziskai atrodziau, bet tokio atsakymo tikrai nesitikejau. Nepatiko ir tai, kad turizmo centras uzsidaro labai anksti, o darbo laikas uzrasytas tik liuksemburgietiskai. Paguodziu save, kad viskas tvarkoj, tiesiog per tas kelias dienas pernelyg ipratau prie svetingumo, reikia grizt i realybe. Perskaiciau visa zemelapi ant duru, viesbucio gatveles neradau. Nutariau paguodai atrasti lobiuka. Kaip tik buvo vienas greta -
Above the rooftops - Neipperg. Aprasymo nebuvo, tik hintas (angliskai - valio!): in the corner (kampe). Randu kampa. Myzalai dar nebuvo suledeje:

Ten pasirodo, masinu stovejimo aikstele, ir lobis bus, greiciausiai, virsutiniame aukste su grazia panorama. Buvo jau tamsu, lifto neradau, taigi visai neturejau upo nestis manta virsun. Spjoviau i ta reikala, sedau i taksa ir nuvaziavau i viesbuti. Viesbutis buvo visai greta, tik uz 4 euru. Mano nuostabai, receptione puikiausiai snekejo angliskai, labai maloniai sutiko, leido tampyt dvirati, jei prireiktu, zodziu, sugadinta nuotaika atsistate. Atsidariau lagamina, pamaciau, kaip graziai jis imontuotas kartu su visom lauktuvem, aptingau ir nutariau nebesivazinet. Juolab, nakti nieko nepamatysiu. Uzmigau prie kompo, net nenusirenges ir nenusiaves akiniu, vienas kuriu ryte ir buvo suduzes. Bet sukes laikesi remelyje, ir pro akinius dar buvo galima atsargiai ziureti.

Iki autobuso i Hana turejau apie pora valandu, tai pasivaiksciojau po apylinkes. Buvo jaukiai vesus, malonus rytas, zmones skubejo i darbus, mokslus. Tokie kaip as bimbinejo aplink, kiti deginosi:

Radau pora lobiuku, nuosalioj kavinukej atsigeriau kavos su bulkute, pasigrozejau sukiais, kviecianciais i kova su supuvusiu kapitalizmu ir neuzilgus sedejau jaukiame autobuse i oro uosta.

Iki lektuvo apie pora valandu turejau, sakau - priduosiu lagamina ir paimsiu koki lobiuka greta oro uosto. Turejau nusipirkes bilietus sporto inventoriui iki 20kg ir papildomam krepsiui iki 15kg plius 10kg rankinio bagazo. Taupydamas vieta, visa bagaza isskyrus rankini, sugrudau i lagamina, gavosi 34kg du viename. Nuojauta kuzdejo, kad toks bajeris Vokietijoj gali nepraeit, o mano dviracio krepsis jau buvo per mazas, kad sutalpintu 15kg turio, taigi buvau isanksto nusiziurejes krepsi gretimoj parduotuvelej. Kaip ir tikejausi, registruojantis teko pasigincyt. Priemejai sake mielai vadovautusi sveika nuovoka, cia yra Ryanair oro uostas ir paprasytu nesigincyti. Mano argumentai, kad kitose salyse Ryanair oro uostuose tokios tvarkos nera neatrode itikinami, o ordnungas yra ordnungas. Taigi dabar turiu du krepsius. Po paskutines keliones vargu jau turejau nusipirkes mazytes svarstykleles, is vieno bagazo preciziskai padariau du (19kg+14kg).

I mano retorini klausima "Are you happy now?" retorinio atsakymo nesulaukiau. Jau sededamas lektuve atausau, kiek susigedau del pasikarsciavimo, juk tai - tiesiog oro uosto vidaus tvarka ir operatoriai del to nekalti. Uz poros valandu jau aki dziugino lietuviski uzrasai. Isskrisdamas Karmelavoj pasiteiravau, kas butu, jei sporto inventorius virsytu 20kg. Nieko baisaus keli kilogramai, o jeigu sumoketa uz papildoma bagaza - tai visai jokiu problemu. Zodziu, daug kas priklauso nuo oro uosto, gal cia surista su saugumu, ne man zinot, skraidant "ant ribos" pageidautina turet varianta "o kas jeigu".

Po beveik 30 laipsniu karscio uzvakar 10 laipsniu minusas maloniai gaivino. Autobusiukas greit nuveze i Vilniu ir neuzilgus as jau sedejau jaukiame troleibuse i Virsuliskes.
